užlinkis

ùžlinkis sm. (1) 1. Ser vingis, lankstas: Miško ùžlinkis DŽ. Jeigu tiesiai neišbrisi, eik tum ùžlinkiu po girią Vdk. | Ragės kapt į ùžlinkį Šts. 2. DŽ drabužio užlenkiamoji dalis. 3. prk. tarpas: Numigau gerą užlinkį, tik girdžiu – šneka L.Dovyd. 4. scom. kas sulinkęs, sulinkėlis: ^ Dirbu – užlinkis, nedirbu – slinkis KlpD107 psl.